„Estetiškos aplinkos poreikis ir aistra ją kurti yra mano prigimtiniai dalykai. Būtent tai, ką darau, vadinu tikruoju pašaukimu“, — teigia floristas iš Lietuvos Mantas Petruškevičius, savo artistinį amatą ir pastangas jį tobulinti lygindamas su dizainerių kolekcijomis ant aukštosios mados podiumo.

Net ir esant minimalioms sąlygoms, net ir žinodamas, kad vieta, kurioje būna, yra laikina ir efemeriška, Mantas Petruškevičius savo aplinką susikurs tokią, kurioje harmoningai derės visi objektai: jie turės subtilią formą, spalvą, faktūrą ir kvapą. Jam buvo šešiolika metų, kai Vilniaus viešbutyje „Stikliai“ publikai pademonstravo floristinę drabužių kolekciją, pastebėtą ir įvertintą pirmosios šalies damos Almos Adamkienės. Vėliau Mantas kūrybiškai prisidėjo prie šios moters labdaringų renginių. Tai buvo ir iššūkis, ir rimtas pareiškimas, kad šalyje, sovietmečiu praradusioje grožio sampratą ir pajautimą, mūsų šventes ir kasdienybę turi lydėti estetiniai poreikiai.

Talentinga floristo ranka dekoruodamas interjerus, Mantas tai daro tarsi vienu įkvėpimu, tarsi vienu tapytojo potėpiu, kuris užbaigiamam paveikslui suteikia vitališkumo ir dinamikos. Be galo atidus ir reiklus kiekvienai, net ir smulkiausiai, detalei, Mantas Petruškevičius savo meninę fantaziją moka išskleisti tiek erdviuose interjeruose, kuriais galime mėgautis ištaigiuose didmiesčių restoranuose ir viešbučiuose, pilyse ir dvaruose; tiek minimalistinėse nišose, kuriose susirenka privatumą siekianti išsaugoti kelių žmonių draugija.

Mantas Petruškevičius turi unikalią savybę — kiekvieną klientą ir užsakovą priimti labai individuliai ir labai asmeniškai įsiklausyti į jo vidinius poreikius. Nuo žmogaus gimimo iki solidžiai švenčiamo jubiliejaus; nuo dekoruojamos aplinkos naujo restorano valgiaraščio pristatymo proga iki aukštosios parfumerijos butiko atidarymo — kiekvieną atvejį Mantas pasitinka kaip naują kūrybinį performansą.

Floristo dekoruotojo esminiai darbo kriterijai: kliento individualybė ir jo statusas; proginis renginio formatas ir svečiai; geografinė ir istorinė objekto vietovė; kultūrinė interjero svarba ir jo paveldas bei šio komunikacija su moderniu gyvenimu. Manto Petruškevičiaus kūrybinė stichija — kultūrinį istoriškumą sieti su modernaus gyvenimo atspindžiais, realizuojant esminius šventės akcentus: jaukumą, iškilmingumą ir esamos akimirkos grožį.

Manto Petruškevičiaus įkvėpimo šaltiniai — Renesanso ir baroko epochos bei XX amžiaus pradžioje suklestėję art deco ir art nouveau stiliai, kurių floristas dekoruotojas gausiai aptinka Paryžiaus interjeruose. Tiek šventės formatas, tiek aplinkos architektūra yra esminiai kriterijai, diktuojantys parenkamų puokščių grafinį vaizdą, žiedų spalvą bei formą.

Dekoruodamas šventės aplinką, Mantas didelį akcentą teikia stalo kultūrai, kaip itin svarbiai bendrosios kultūros daliai, tad jo formuojamą aplinkos peizažą dažnai lemia valgiaraštis bei visas šventės metu vykstantis vaišinimosi ritualas.

 

VESTUVIŲ DEKORAS